escudo-naranja.png

Mūsų kongregacijos istorija

Įsikūnijusio žodžio institutas (IVE) yra katalikų religinis institutas. Jo nariai vienuoliai: kunigai, klierikai ir broliai.

Įsikūnijusio Žodžio kongregacija buvo įkurtas 1984 m. kovo 25 d. Argentinoje – tą pačią dieną šventasis Jonas Paulius II-asis pašventino visą pasaulį, kaip Mergelė Marija buvo prašiusi Fatimos piemenėlių. Jį įkūrė kunigas Carlos Miguel Buela.

Mūsų pašaukimas, kurio dėka, veikiami Šventosios Dvasios, norime atidžiau sekti Kristumi, visiškai atsiduoti Dievui kaip savo aukščiausiajai meilei, kad tai darytume nauju ir ypatingu būdu jo šlovei, bažnyčios ugdymui ir sielų išganymui.

Sekti Kristumi: pašvęstasis gyvenimas

Mes norime kuo geriau sekti Jėzumi Kristumi iš meilės Dievui duodami tris įžadus: skaistybės, neturto ir paklusnumo.

Mes pasirenkame gyventi amžinai skaisčiai dėl Dangaus Karalystės, neturtingai, nes tik  Dievas yra vienintelis tikras žmogaus turtas, ir paklusniai, iki mirties ant kryžiaus, kad atidžiau sektume Įsikūnijusį Žodį savo skaistumu, neturtu ir paklusnumu.

Maldaudami Švč. Mergelės Marijos būtinos pagalbos pratęsti įsikūnijimą visuose dalykuose, norime Jai išreikšti savo meilę ir dėkingumą, todėl mes duodame ketvirtąjį vergijos Marijai įžadą pagal šventojo Liudviko Marijos Grinjono Monforiečio metodą. Mes norime būti Marijos apaštalai, atiduodantys save motinos vergijai, darydami viską „dėl Marijos, su Marija, Marijoje ir Marijai“ („Traktatas apie tikrąjį pamaldumą Šventajai Mergelei”, 257).

Mes, Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos vienuoliai,  sudarome šeimą, duodame viešus įžadus ir kartu gyvename brolišką gyvenimą. Trokštame gyventi vienuolių luome, kuris „artimiau atkuria ir nuolatos atvaizduoja Bažnyčioje tą gyvenimo būdą, kurį priėmė Dievo Sūnus, atėjęs į pasaulį“ (LG, 44), vykdydami tris evangelinius patarimus – skaistus, beturtis ir paklusnus, tokiu būdu prisidedant „atskleisti įsikūnijusio Dievo Žodžio turtingą prigimtį ir daugialypį dinamiškumą ...“ (Šv. Jonas Paulius II, kalba generalinių viršininkų sąjungos tarybai, 26/11/1979).

Mūsų misijos esmė

IVE pasivadino Įsikūnijimo įvykio, kuris yra „pirmoji ir pagrindinė Jėzaus Kristaus paslaptis“ (šventasis Jonas Paulius II), vardu. Dievo Žodis atėjo į pasaulį, pasiėmė žmogiškąją prigimtį ir gyveno kaip žmogus, kad mus išgelbėtų.

Mes norime būti tarsi dar vienas Žodžio įsikūnijimas, kad Kristaus įsikūnijimas būtų visoje žmonijoje, kad visa būtų „iš naujo suvienyta Kristuje” (Ef, 1-10).

Dėl šios priežasties mūsų ypatingas tikslas yra kultūros evangelizavimas tokiu būdu, kad Evangelijos šaknys būtų kiekvienos tautos gyvenime ir kultūroje.

Štai kodėl mes visomis jėgomis įsipareigojame įsikultūrinti Evangeliją, tai yra pratęsti įsikūnijimą „kiekviename žmoguje, visuose žmonėse ir visose žmogaus apraiškose“ (Konstitucijos N. 5), atmesdami bet kokią nuodėmės ar melo forma.

Sekdami Kristaus, kuris tapo žmogumi, pavyzdžiu nepaliaudamas būti Dievu, mes norime išmokti būti pasaulyje „nebūdami pasaulio“. Mes žinome, kad turime eiti į pasaulį, kad jį pakeistume, bet nesusitapatintume su juo. Mes siekiame  priartėti prie kultūrų, žmogaus kultūros ne tam, kad jomis taptume, bet tam, kad jas išgydytume ir pakylėtume Evangelijos jėgos dėka darydami panašiai, kaip darė  Kristus: „Jis pašalino tai, kas velniška, priėmė tai, kas žmogiška, suteikė tai, kas dieviška“. (Palaimintasis Izaokas, Pamokslas 11, PL 194, 1728-1729)

Evangelizacijos sritys

Norėdami skleisti Evangelijos žinią, mes dirbame įtakingiausiose kultūros srityse: šeimose, mokymo įstaigose, žiniasklaidoje ir visose kitose teisėtose žmogaus prigimties išraiškose.

Mūsų stiprybės šaltinis

Mes norime ir stengiamės gyventi intensyvų dvasinį gyvenimą, kuris semiasi jėgų iš Švenčiausiojo sakramento – aukodami Šv. Mišias ir garbindami švenčiausiąjį sakramentą.

  Visus savo darbus mes atiduodame Dievo Motinos rankoms. Norime stiprinti savo sielas per dvasines pratybas pagal Šv. Ignacą iš Lojolos. Pasitikėdami Dievo pagalba, mes drįstame skelbti Kristaus Evangeliją visur, kur tik Dievas mus siunčia.

Įsteigimo malonė

Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos įsteigėjas kunigas Carlos Miguel Buela gimė Buenos Airių (Argentina) provincijoje. Jis, būdamas diocezinis kunigas, 1981metų gegužės 3 dieną,  gavo įkvėpimą įsteigti pašvęstojo gyvenimo kongregaciją. Norėdamas įgyvendinti gautąjį įkvėpimą,  po trejų metų, 1984 metų kovo 25 dieną, Viešpaties Apreiškimo iškilmių dieną, pradėjo pašvęstojo gyvenimo patirtį San Rafael mieste Mendozos (Argentina) provincijoje. San Rafael vyskupas monsinjoras Leon Kruk patvirtino šią bendruomeninio gyvenimo patirtį, kuri taip pat davė diocezinės seminarijos „Marija Dievo Motina“ įsteigimo pradžią. Taip su vyskupo palaiminimu prasidėjo Įsikūnijusio Žodžio instituto gimimas, bet kol kas kaip viešos pasauliečių draugijos. Tą pačią dieną Jonas Paulius II Vatikane Šv. Petro aikštėje paaukojo visą pasaulį Nekaltajai Mergelės Marijos Širdžiai.

Pirmieji nuosavi Instituto namai buvo įsigyti 1985 metais San Rafael mieste, kurie pavadinti „ Villa de Lujan“ (Lujan miestelis). Tų pačių metų vasario 22 dieną Šv. Petro apaštalo sosto šventės proga ten pirmą kartą buvo aukojamos Šventos Mišios. Mūsų Instituto motininiai namai ir šiandien apgyvendina daugybę sūnų, kurie ten pasiruošia nešti mūsų charizmą – kultūros evangelizaciją – į skirtingas pasaulio šalis. Ten veikia Pašvęstojo Gyvenimo Seminarija „Marija – Įsikūnijusio Žodžio Motina“.

Saltoje (Argentinos provincija) Stebuklingojo Kristaus ir Mergelės Marijos šventės ir novenos proga pirmoji seminaristų grupė, lydima keleto kunigų, keliavo į šį miestą, kur davė savo pirmuosius Marijos meilės vergystės įžadus pagal Šv. Liudviko Marijos Grinjono Monforiečio pasiaukojimo Mergelei Marijai metodą. Pirmieji neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadai pirmą kartą buvo duoti 1986 metais.

Pirmasis misionieriškas išplitimas

Dievo dėka Institutas, dar būdamas labai jaunas, pradėjo sparčiai plėstis. Trys kunigai  tik 1985 metais įsteigė bendruomenę Añatuya vyskupijoje, Santiago del Estero provincijoje (Argentina), o jau 1986 metais San Rafael mieste buvo įsteigta nauja parapija –„Šv. Maksimilijonas Kolbė“, kurios pastoracinė veikla patikėta Instituto kunigams.

Pirmasis įkūrimas už Argentinos ribų buvo Kusko (Peru) mieste 1987 metais. 1989 įkurtos pirmosios bendruomenės Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, Bruklino vyskupijoje. Kiek vėliau keli kunigai iškeliavo į Romą, kad galėtų studijuoti magistrantūroje popiežiškuose universitetuose. Taip pat 1987 metais oficialiai buvo įkurta mažoji seminarija – Šv. Jonas apaštalas.

Dieviškoji apvaizda mažais žingsneliais mus vedė, kad taptume pilnutiniu pašvęstojo gyvenimo Institutu. 1988 m. duris atvėrė pirmasis noviciatas Marcelo Javier Morsella. Tais pačiais metais buvo įsteigta kontempliatyvioji vyrų vienuolyno šaka ir moteriškoji šaka – Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių Institutas.

Pirmasis Įsikūnijusio Žodžio Instituto Generalinis Susirinkimas buvo 1988 metais ir antrasis, tik po metų –1989 -aisiais.

Greitas gimstančios kongregacijos išplitimas didino misionierišką narių veržlumą. 1992 metais įsikūrė Izraelyje, Italijoje duris atvėrė noviciatas Pal. Petras Jurgis Frasatis. 1993 metais įsikūrė Rusijoje, Šventojoje Žemėje, Taivane, 1994 metais Ukrainoje, Sezze Romano – Italijoje, o studijuojantiems kunigams įsteigta tarptautinė Romos kolegija Jonas Paulius II. 1995 metais duris atvėrė misijos  Brazilijoje, Egipte, Kamanoje (Peru) ir Gajanoje. 1996 įsteigėme bendruomenę Sudane, uždarąjį vienuolyną Šventojoje Žemėje, mažąją seminariją Brazilijoje, ir taip pat institutui buvo patikėta missio sui iuris Tadžikistane. 1997metais Dievas mus palaimino naujomis bendruomenėmis Honkonge ir Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Amazonės selvoje Perų dalyje, 1998 metais Čilėje, Ekvadore, Kanadoje, Kuboje, Hsinchu vyskupijoje (Taivane) ir Filadelfijos Arkivyskupijoje (JAV).

Kanonis patvirtinimas

1994 metais subūrėme Trečiajį Generalinį Susirinkimą, kuris buvo apibūdintas šitaip: „... didžiausias džiaugsmas, giliausias įspūdis, jog Generalinis Susirinkimas buvo tarsi garbės himnas Įsikūnijusiam Žodžiui. Svarbiausias Susirinkimo pamatas:  Jėzus Kristus mūsų Viešpats!“ (Kun. C. M. Buela). Per šį susirinkimą Jonas Paulius II buvo paskelbtas „mūsų Instituto Tėvu“. Taip pat vienbalsiu buvo patvirtintos ir oficialiai pristatytos reikiamai valdžiai Instituto Konstitucijos. Buvo paruošta ir sutvarkyta didžioji dalis Instituto statutinių dokumentų, vadinamų  Direktorijomis ir buvo oficialiai prašyta Vatikano, kad patvirtintų Įsikūnijusio Žodžio institutą kaip Pašvęstojo gyvenimo Institutą. Susirinkimo pabaigoje buvo nuspręsta Generalinius namus perkelti į Romą.

Nuo 1995 iki 2001 metų Šventasis Sostas paskyrė tris popiežiškus komisarus, kad palydėtų Instituto veiklą. Per šiuos metus (1997) pats Šventasis Sostas parodė savo pasitikėjimą mūsų Institutu, patikėdamas missio sui iuris, kad būtų išsaugoma Bažnyčia Tadžikistane, nerėgėtas gestas viešajai pasauliečių asociacijai, koks tuo metu buvo IVE Institutas. 2001 metų gegužės 24 dieną  IV Generalinio Susirinkimo, vykusio Segni mieste (Italija), metu baigtas popiežiškųjų komisarų palydėjimo laikotarpis.

2004 metais monsinjoras Andrea Maria Erba, Segni – Veletri vyskupas, su diocezinėmis teisėmis įsteigia pašvęstojo gyvenimo Institutą – Įsikūnijusio Žodžio Institutą. Buvo gegužės 8 diena, Mergelės Marijos iš Lujan, kuri kiek vėliau paskelbta Instituto globėja, šventė.

Išplitimo laikai

Generalinių namų perkėlimas į Italiją davė pradžią ir dar labiau paskatino gausų išplitimą: įsteigta didžioji seminarija Šv. Vitalianas Popiežius, mažoji seminarija Šv. Jonas XXIII, aukštųjų mokslų centras Šv. Brunas iš Segni, Įsikūnijusio Žodžio leidykla, kultūrinis projektas Kornelijus Fabro, kad skleistų didžiojo italų tomisto darbus. Kai kurie kunigai ir vienuolės pradėjo dėstyti kai kuriuose Romos popiežiškuosiuose universitetuose: Angelicum, la Urbaniana, Lateranense, UER.

Kitose Instituto provincijose atsidarė įvairios leidyklos ir prasidėjo bedradarbiavimas su įvairiais aukštųjų mokslo centrais, akademijomis, diocezinėmis seminarijomis.

Taip pat šiuo laikotarpiu IVE Institutui buvo patikėtos naujos misijos ir apaštalavimo darbai visame pasaulyje: Italijoje (Palerme, Tarkvinijoje, Trivente, Palidoro, Canetto, Asti, Morolo miestuose), JAV (Brukline, Kalifornijoje, Bridžtaune, Vašingtone, Finikse, Ohajuje, Mankate, Čikagoje, Filadelfijoje, Bronkse), Čilėje (San Bernarde), Argentinoje (La Platoje), Ukrainoje (Makačevėje), Islandijoje (Reikjavike), Rusijoje (Omske, Uljanovske, Kazane, Novosibirske), Kenijoje, Sudane, Tunise, Prancūzijoje, Airijoje, Ispanijoje (Manresoje, Santjago de Kompostela), Filipinuose (Maniloje), Graikijoje (Atėnuose), Grenlandijos saloje, Bagdade, Irake, Orure, Bolivijoje ir Olandijoje.

Vėliau taip pat įsteigėme naujas bendruomenes Islandijoje, Sibire, Kazachstane, Airijoje, Mažąją Seminariją Minesotoje JAV, Graikijoje, Irake, Gazoje, Madaboje ir Jėzaus Krikšto vietos šventovėje, Sirijoje ir kitur.

Ypatingą svarbą turi seminarijos Šešeno Dievo Motina  Filipinuose įsteigimas, kontempliatyviųjų formacijos namai „Nuestra Senora del Pueyo“ Ispanijoje ir bendradarbiavimo sutartis su Gustav Siewert Akademie Voketijoje. Paskutiniaisiais oficialiais 2017 metų liepos 1 d. duomenimis turime: 143 religines bendruomenes, dirbame 87 vyskupijose, o bažnytinėse juristikcijose, 38 šalyse, turime 414 narių su amžinaisiais įžadais (390 kunigų, 8 diakonus, 16 brolių vienuolių), 192 su laikinaisiais įžadais, 133 novicijų ir postulantų ir 83 mažųjų seminaristų, iš viso skaičiuojame 822 narius. Ir toliau meldžiame Gerojo Ganytojo, kad siųstų daugiau pašaukimų, kurie norėtų, sekdami mūsų charizma, toliau tęsti kultūros evangelizacijos darbą.

Katalikų Bažnyčios apeigos

Mes esame vienos misionierių religinės šeimos nariai ir svarbiausia, kad esame Vienos, Šventosios Katalikų ir Apaštalų bažnyčios vaikai, kurie „kvėpuoja“ dviem plaučiais: rytiniu ir vakariniu.

Mes dirbame apaštališkai teritorijose, priklausančiose Lotynų Bažnyčiai ir Rytų Katalikų Bažnyčiai. Todėl mūsų institute taip pat yra Rytų bažnyčios narių, kurie tarnauja įvairiose bažnyčiose laikydamiesi jų apeigų.

Ugdymas

Mes trokštame ugdyti dorybingus vyrus (lotyniškai būtų „vir“ ir „vis“, tie, kurie turi vyriškumo jėgą) pagal didžiųjų dvasinio gyvenimo mokytojų doktriną, o ypač: šventąjį Augustiną, šv. Tomą Akvinietį, šventąjį Kryžiaus Joną, Šv. Jėzaus Teresę, Šv. Ignacą iš Lojolos, Šv. Liudviką Mariją Grigniono de Montforto, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę ir visų laikų šventuosius, kuriuos Bažnyčia pateikia kaip pavyzdį, kad sektume jų dorybėmis.

 

IVE narių išsilavinimą sudaro filosofijos ir teologijos (Šventojo Rašto ir moralės) studijos. Tai buvo sukurta vadovaujant Šv. Tomui Akviniečiui ir dabartiniams jo mokiniams, iš kurių išsiskiria tėvas daktaras Cornelio Fabro. Mes taip mokomės, nes „Bažnyčia paskelbė, kad šventojo Tomo doktrina yra jos pačios doktrina“ (Benediktas XV, enciklika apie Šv. Domingo gimimo VII-ąjį šimtmetį, Fausto Appetente Die, 4b.).

Dovana 60 naujų tabernakulių

2009 metais 25 – osios Įsikūnijusio Žodžio Instituto įsteigimo sukakties proga Kun. Carlos Miguel Buela,  atkartodamas Šv. Kalkutos Teresės gestą, paaukojo Mergelei Marijai 30 naujų tabernakulių, tai yra 30 naujai įsteigtų Įsikūnijusio Žodžio Instituto bendruomenių ir kitus 30 moteriškosios šakos – Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių Instituto vardu, kad padarytume viską, kas įmanoma, jog galėtume atsakyti į daugybę vyskupų iš viso pasaulio prašymų (tuo metu buvo gauta 300 prašymų). Visų IVE Instituto narių dosnumo ir pasiaukojimo dėka mažiau nei per dvejus metus buvo įvykdyti visi – 60 naujų įsteigimų. Tarp reikšmingiausių  galime paminėti bendruomenes Gazos Ruože, Alepe (Sirija), Madaboje (Jordanija), Odesoje (Ukraina), Pumpėnuose (Lietuva), Beit Jaloje (Palestina), Lipoje (Filipinai), Al Fayjume (Egipte), Ontarijuje (Kanada), Siudad del Estėje (Paragvajus), Kallmet (Albanija), Dalase (JAV), Granadoje (Ispanija), Pafose (Kipras), Ushetu (Tanzanija), Meridoje (Meksika), Berlyne (Vokietijoje), Lione (Prancizijoje) ir kt.

Paskutiniaisiais metais be to, jog stengėmės sustiprinti jau esančias bendruomenes, galėjome taip pat teigiamai atsakyti į neatidėliotinus Bažnyčios prašymus naujoms bendruomenėms, kaip pavyzdžiui: Ibizoje (Ispanija), Wufeng (Tavanas), Genuja (Italija), Edinburgas (Škotija). Dievo ir dosnaus misionierių pasiaukojimo dėka galėjome ir toliau palaikyti beveik visas šias misijas ilgus metus.

Gailestingumo metai

2010 metų gegužės 6 dieną viena iš seserų vienuolių Servidoras  ir dar keletas žmonių matė krauju verkiančią Kalno Mergelės Marijos, (Anjara, Jordanija) statulą. Tai Marijos Šventovė, piligriminis centras, kurio dvasinei pastoracijai vadovauja Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos nariai. Pagal vietos vyskupo prašymu šalia esančioje ligoninėje atliktus tyrimus buvo įrodyta, jog ašaros, atsiradusios ant šios statulos, buvo iš tiesų žmogaus kraujo. Susidūrus su tokiu neeiliniu nutikimu, religiniai vadovai, piligrimai (net musulmonai, kurie taip pat lankosi šventovėje) prisiminė, jog ir anksčiau būta šventų paveikslų, kurie verkė krauju skelbdami persekiojimo ir sunkumų laikus. Iš tiesų neilgai trukus prasidėjo sukilimai ir neramumai visuose Artimuosiuose Rytuose.

Nepaisant smurto ir karų, mūsų kongregacijos nariai, kaip ir daugelis kitų kongregacijų atstovų, nepaliko, nors ir pavojingose situacijose, vietinių tikinčiųjų, kurie daugelyje vietovių buvo ypatingai persekiojami. Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos kunigai ir seserys ir toliau išlieka vienintelėje katalikiškoje parapijoje Gazos Ruože, nors jie išgyveno daugybę bombardavimų ir niokojimų. Daug metų dirbo Bagdade. O vėliau įsteigta bendruomenė Erbilyje (Kurdistano Irakas). IVE Institutas ir toliau dirba Tunise ir Alepo mieste (Sirija), kuris buvo smarkiai nuniokotas per karą.

Popiežius Pranciškus įvairiomis progomis telefonu susisiekė su mūsų misionieriais šiose pasaulio šalyse skatindamas mūsų pašvęstuosius bei paprastus tikinčiuosius ir toliau rodyti gailestingumo ir ištikimybės pavyzdį, kaip iki šiol tai darė.

„Mažai ar visai mums nerūpi išplisti po skirtingas pasaulio šalis ar turėti gausų narių skaičių, jei prarastume dvasią. Tik Katalikų Bažnyčiai, Petrui ir jo įpėdiniams yra pažadėtas neklystamumas ir neydingumas. Nepraraskime dvasios, būkime ištikimi Jai, tebūna sekamos įkūrėjo valia ir intencijos visame kame, kas sudaro Instituto paveldą“ (Konstitucijos, 35)